Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, kelionėmis, poilsiu prie jūros ir ilgesniais pasivaikščiojimais gamtoje. Tačiau žmonėms, sergantiems plautine arterine hipertenzija (PAH), karštis gali tapti rimtu išbandymu. Aukšta oro temperatūra didina apkrovą širdžiai ir kraujagyslėms, todėl šiuo metų laiku ypač svarbu pasirūpinti savo sveikata.

Kodėl karštis pavojingas sergant PAH?

Karštomis dienomis organizmas stengiasi atvėsti – išsiplečia kraujagyslės, daugiau prakaituojama, netenkama skysčių. Dėl to gali sumažėti kraujospūdis, o širdžiai tenka dirbti dar sunkiau.

Dėl šių priežasčių gali pasireikšti:

• dusulys;
• stiprus nuovargis;
• silpnumas;
• galvos svaigimas;
• širdies plakimo pojūtis;
• aptemimas akyse;
• alpimas.

Perkaitimo ir saulės smūgio požymiai

Karštomis vasaros dienomis labai svarbu atpažinti pirmuosius organizmo perkaitimo ar saulės smūgio požymius. Sergant plautine arterine hipertenzija šios būklės gali būti ypač pavojingos.

Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:

• stiprus galvos svaigimas;
• aptemimas akyse;
• stiprus silpnumas;
• pykinimas ar vėmimas;
• stiprus galvos skausmas;
• labai karšta ir paraudusi oda;
• gausus prakaitavimas arba, sunkesniais atvejais, sausa ir karšta oda;
• padažnėjęs širdies plakimas;
• stiprėjantis dusulys;
• sumišimas ar orientacijos sutrikimas;
• alpimas.

Jeigu pajutote bent kelis iš šių simptomų, nedelsdami eikite į pavėsį arba vėsią patalpą, atsisėskite arba atsigulkite, atsisekite aptemptus drabužius ir stenkitės atvėsinti kūną. Jei simptomai nepraeina per kelias minutes, stiprėja arba žmogus praranda sąmonę, nedelsdami skambinkite 112.

Kaip apsisaugoti?

✔️ Venkite būti saulėje karščiausiomis dienos valandomis – nuo 11 iki 17 valandos.

✔️ Rinkitės lengvus, šviesius ir orui pralaidžius drabužius.

✔️ Visada dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.

✔️ Jeigu esate paplūdimyje, būtinai naudokite skėtį nuo saulės arba ilsėkitės pavėsyje.

✔️ Jeigu planuojate pasivaikščiojimą prie jūros, ežero ar dideliame parke, stenkitės tausoti savo jėgas. Jei tenka įveikti ilgesnį atstumą, apsvarstykite galimybę naudotis elektriniu paspirtuku ar kita transporto priemone, kad sumažintumėte fizinį krūvį.

✔️ Fizinius darbus ir pasivaikščiojimus planuokite anksti ryte arba vakare, kai oras yra vėsesnis.

✔️ Jei namuose labai karšta, stenkitės būti gerai vėdinamose arba kondicionuojamose patalpose.

Skysčiai ir mityba

Pakankamas skysčių kiekis yra labai svarbus, tačiau jeigu vartojate šlapimą varančius vaistus (diuretikus), nekeiskite išgeriamų skysčių kiekio savarankiškai – visada laikykitės gydytojo rekomendacijų.

Karštomis dienomis rekomenduojama riboti:

• kavą;
• saldžius gazuotus gėrimus;
• energinius gėrimus;
• alkoholį.

Taip pat reikėtų vengti labai sūraus maisto, rūkytų gaminių bei stipriai sūdytos žuvies. Šie produktai apskritai nerekomenduojami sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, o karštu oru jie gali dar labiau padidinti organizmo apkrovą ir pabloginti savijautą.

Ką daryti pajutus blogą savijautą?

Jeigu pajutote galvos svaigimą, aptemo akyse, atsirado stiprus silpnumas ar pajutote, kad galite nualpti, nedelsdami atsisėskite arba atsigulkite. Nebandykite eiti toliau ar „iškentėti“, nes galite nukristi ir patirti rimtų traumų.

Jeigu įmanoma, paprašykite šalia esančių žmonių pagalbos ir persikelkite į pavėsį arba vėsią vietą.

Kada būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą?

Nedelsdami skambinkite 112, jeigu:

• dusulys staiga sustiprėjo;
• pasireiškė alpimas;
• jaučiate stiprų krūtinės skausmą;
• simptomai nepraeina pailsėjus arba sparčiai blogėja;
• atsirado ryškus silpnumas, sumišimas ar sunku judėti.

Nepamirškite savo vaistų

Jeigu planuojate kelionę ar ilgesnį laiką praleisti ne namuose, visuomet pasiimkite visus gydytojo paskirtus vaistus. Nekeiskite jų vartojimo laiko ar dozės nepasitarę su gydytoju.

Pabaigai

Plautinė arterinė hipertenzija nereiškia, kad vasarą reikia atsisakyti kelionių ar poilsio. Tinkamai planuojant dieną, vengiant didelio karščio, tausojant savo jėgas ir laikantis gydytojo rekomendacijų, galima saugiai mėgautis vasara.

Svarbiausia – klausykitės savo organizmo. Jei jis siunčia signalus, kad reikia sustoti ir pailsėti, neignoruokite jų. Jūsų sveikata visada turi būti svarbiausia.